2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Pragaras


Viena diena atkeliauja trys turkai prie pragaro vartu, o ten juos pasitinka velnias ir sako:
- Turime dvieju tipu pragarus, Europos Sajungos ir Turkiska, i kuri pageidausite. Turkai nustebe klausia, o tai koks skirtumas tarp siu dvieju pragaru ? Velnias jiems ir atsako.
Europos pragare, kasdien reikia suvalgyti viena sauksta meslo, o Turkijos pragare kasdien po kibira. Du is atkeliavusiuju turku ir sako, mes dar budami gyvi taip stengemes patekti i Europos Sajunga, tai nors numire busime ES pragare, kaip tare taip padare, o treciasis nusprende jog visa gyvenime gyvenes kaip turkas, mires kaip turkas ir keliaus Turkiskan pragaran.
Po keliu savaiciu ES pragaro turkai, tiesiog beprotiskai kankindamiesi kasdien sudorodami po meslo sauksta, nusprendzia aplankyti savo biciuli, kuris kasdien turi iveikti po kibira meslo, gal jis jau kokiu gudrybiu zinas kaip lengviau ta mesla praryti. Gave leidima iskeliauja Turkiskan pragaran.
O turkiskame pragare nei meslo kvapo, visi laimingi, tinginiauja, sedi geria arbata, zaidzia stalo zaidimus. Susiranda jie drauga ir klausia kaip cia yra visi tokie patenkinti laimingi ir jokio meslo kvapo. Nagi sako treciasis taigi cia Turkiskas pragaras, jei yra kibiras tai nera meslo, jei yra meslo tai nera kibiro, o ir velnias i darba savaitemis neateina....
Posted by Picasa

Etiketo taisykles Turkijoje


Vykstan i Turkija vertetu nepamirsti jog tai salis suskirtinga kultura, istorija, tradicijomis, paprociais ir religija. Mandagus svecias visuomet laikysis etiketo. Taigi noreciau pamineti keleta esminiu skirtumu, kurie pades isvengti nemaloniu susipratimu ir pamalonins Turkus.

  • Sedeti koja uzsikelus ant kojos jei salia yra vyresniu zmoniu yra nemandagumo pozymis, tokiu atveju geriausia suglaustu keliuku poza.
  • Visiskai normalu atsiliepti telefonu vakarienes metu ar darant ka nors svarbaus
  • Visuomet nusiauti batus pries ieinant i namus ar maldos namus
  • Jeigu sloguojate stenkites pasisalinti ir tik tuomet issisnypsti nosi, kadangi nosies snirpstimas yra tolygus tualeto reikalams Turkijoje
  • Nenustebkite isgirde pernelyg asmeniniu klausimu (apie svori, amziu, atlyginima ir kitu), tai nera nemandagu Turkijoje
  • Jeigu isvykstate kiek toleliau nuo turistines zonos, nepamirskite padorios aprangos, padoria apranga Turkijoje laikoma drabuziai iki keliu ir nedekoltuoti marskineliai, tiesiog nedemonstruokite seksualumo, norint apsilankyti meceteje reikalingi kojas ir rankas dengiantys drabuziai bei moteris turi prisidengti plaukus.
  • Laiko suvokimas Turkijoje yra visiskai kitoks nei Europoje, 15 minuciu gali buti ir pusvalandis ir valanda :)

Smagiu atostogu:)
Posted by Picasa

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Prie kavos...

Prie karstelėjusios turkiškos kavos būtinai reikia kažko saldaus ar ne? Kai kalba palinksta turkiškų saldumynų tema link pirmas paveikslas iškylantis mano mintyse yra lokum, kurie angliškai vadinami turkish delight arba tiesiog turkiškais gardėsiais, tačiau mano nuomone nėra gražiau skambančio pavadinimo kaip Lokum. Tai kas gi yra tas lokum iš ko jis daromas ir kaip jis daromas. Beje suventrinėse dėžutėse parduodamas yra vienas iš prasčiausių lokum. Lokum - minkštas lyg želinis saldumynas, turintis įvairių aromatų, gali būti įmaišyta įvairių riešutų, bet svarbiausa sąlyga lokum turi būti šviežias, minkštas ir tirpstantis burnoje (tikrai ne kramtomos gumos konsistensijos). Tai saldumynas gaminamas tam tikru santykiu maišant vandenį (vaisių sultis, jų koncentratus, pieną, grietinėlę), krakmolą ir cukrų, į kuriuos pridedama riešutų (pistacijų, lazdyno, migdolų, graikiškų), atvėsęs lokum (jie išliejami specialiuose padėkluose/formose) pjaustomi gabalėliais apvoliojami cukraus pudra ar kokoso drožlėmis. Lokumas taip pat gali būti gaminamas iš rožių, beje rožių uogienė taip pat populiarus produktas čia. Prie saldaininių saldumynų galima priskirti ir tokius saldainius primenančius vatos gabaliukus, lyg siūlų kamuokiukai, lyg sniego gniūžtelės, tiesiog cukraus vatos principu gamintas saldumynas vadinamas Pişmaniye



Kitas saldumynas, kuris arba pamilstamas arba jo nekenčiama dėl per didelio saldumo yra baklava. Tai jau kepinys, kuris gaminamas iš plonai iškočiotos tešlos lakštų (plonumo sulig popieriumi), sluoksnis klojamas ant sluoksnio, kartkartįmis pagardinant riešutais. Tuomet iškeptas šis gardumynas gausiai sulaistomas medaus sirupu (mano giliu įsitikinimu baklava su pistacijos riešutais verta nuodėmės). Prie kepinių kategorijos priklauso ir dar vienas saldus ir gana riebus saldus patiekalas, kuris patiekiamas šiltas - Künefe. Iš specialios tešlos primenančios makaronus išklojamas sluoksnis, tuomet seka sluoksnis balto nesūraus varškės sūrio (kuris Turkijoje yra deficitas), klojamas viršutinis sluoksnis makaroniškos išvaizdos tešlos, tuomet šis saldumynes apkepamas peciuje (sūrio įdaras tampa vientisas ir tarsi lydytas), o visą šį gardėsį apipila verdančiu medaus/cukraus sirupu.


Įvairūs pudingai taip pat būdingi turkiškai virtuvei. Jų Turkijoje visa įvairovė nuo klasikinio pieno ir ryžių pudingo, kuris gaminamas iš ryžių ir pieno, o išvirus pašaunamas krosnin. Tai ne itin saldus ir malonaus skonio natūralus saldumynas, kurį galima rasti bet kurioje kavinaitėje ir restorane. Turkiškai šis pudingas vadinamas Sütlaç. Prie tokių pieninių desertų priskiriamas ir migdolų kremas, kuris patiekiamas vėsus, šio gardėsio pavadinimas Keşkül. Vienas įdomesnių kreminės pudinginės konsistencijos saldumynas gaminamas iš vištienos krūtinėlės (mėsos jokio pėdsako nelieka ir nežinantys niekada neatspėtų jog saldaus patiekalo sudėtyje būtų mėsos). Šį vištienos gardumyną vadiname Tavuk Göğsü. Tokių pudinginių desertų Turkijoje yra visa įvairovė, kad net neatsimenų jų visų iš karto, todėl linkiu nebijoti, o tiesiog ragauti ir mėgautis.

Kas be ko chalva (helva) vienas iš tų produktų, kurį verta parvežti kaip lauktuves. Chelva būna įvairių rūšių: pistacijų (antep fistiğı), sezamo sėklų(tahin), žemės riešutų (yerfıstığı), graikiškų riešutų(ceviz).



Ir savo meilę bei susižavėjimą atiduodu kaštonams, kurie gardūs tiesiog saldinti, o dieviškai skanūs šokolade. Norėdami paragauti šių gardėsių, turėtumėte prašyti (tačiau šis gardėsis yra sezoninis, todėl didelė tikimybė jo pasmaguriauti rudenį ar žiemą) Kestane şekeri.

2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis

Visa tiesa apie kebabus

Labai dažnai tūlas tautietis (lietuvis) turi omenyje štai tokį vaizelį išgirdęs pavadinimą kebabas, o turkiškai vadinamą Kebap.

Taigi kas per patiekalas yra kebabas, kokių rūšių kebabų ir ne tik kebabų pamėginsiu papasakoti šiame įraše.
Kebap tai yra ant ugnies ar žarijų paruošta mėsa ar daržovės (tikrai taip daržovės irgi gali būti kebap, tačiau daug dažniau tai kepta jautiena ar aviena). Kebabo istorija siekia gilius Čingishano laikus, kai kariauna nudobusi kokį padarėlį jį išdarinėdavo, ir paruoštą mažais gabalėliais suverdavę ant kalavijų ir kepdavo ant ugnies.
Kaip jau minėta kebapo istorija lėmė jog šis patiekalas būdingas vidurio azijos šalims, daliai afrikos šaliu, viduržemio jūros šalims, Turkija viena iš tų šalių, kurioje kebabai vienas populiariausių patiekalų.
O kebabų yra pati didžiausia įvairovė, kurie skiriasi tiek kepimo būdu (vertikalaus besisukančio iešmo, grotelių ir t.t.), tiek mėsos forma ( gabalėliais, malta, su kauliukais ir t.t.).
Yra tokie pagrindiniai mėsos paruošimo būdai:
Šiš kebap (
şiş kebap) tai kas lietuvoje būtų vadinama šašlyku, gabalėliai maunami ant iešmų ir kepami ant žarijų. Mėsa gali būti pati įvairiausia, taip pat galimi daržovių variantai. Istoriškai šiš kebabas siekia Otomanų imperijos laikus ir tai buvo sultonų patiekalas (ne be reikalo, ar ne?).
Dioner kebap (döner kebab) išvertus pažodžiui reiškia besisukantis kebabas, dažniausiai tai plonais gabalėliais supjaustoma mėsa veriama ant vieno didžiulio iešmo, kuris įstatomas vertikaliai ir mėsa kepa nuolatos besisukdama. Apkepusi mėsa nupjaunama plonučiais gabalėliais ir gali būti naudojama patiems įvairiausiems patiekalams ir pateikiama įvairiausiomis vormomis, tiek su ryziais, keptomis bulvytėmis, įvyniota į lavašą, patiekiama su įvairiais padažais. Taip patiekiama ant taip pavadinkime turkiškos picos, taip vadinamos pide.
Izgara tai mėsa kepta ant grotelių galima sakyti grilyje paruošta mėsa ir daržovės.
Firin kebabas (Fırın kebap) pečiuje paruošta mėsa (arba orkaitėje).
Kebabų sarašas:
  • Adanos kebabas (Adana Kebab) - kebabas iš maltos mėsos maišytos su aštriaisiais pipirais bei kepamas ant plokščio iešmo ant žarijų, populiarus visuose Turkijos regionuose, nors Adana yra miestas Turkijos pietryčiuose garsėjantis puikia virtuve, o Adanos regionas dar vadinamas turkiškos virtuvės lopšiu
  • Bejti kebabas (Beyti kebab) - maltos avienos ar jautienos paprieskoniuotas ir kepamas ant grotelių kebabas dažnai patiekiamas plonoje duonoje (lavaše) bei apipiltas pomidorų padažu bei pagardintas jogurtu tai Stambulo regiono patiekalas
  • Iskenderuno kebabas (İskender kebap) - tai Dioner kebabas patiekiamas su jogurtu ir pomidorų padažu (bet ne ketčupu) ir apipiltas tirpintu sviestu, patiekas kilęs iš Bursa miesto.
  • Šiš tavuk (şiş tavuk) jogurte marinuota vištiena gabalėliais kepama kaip šašlykas
  • Čiop šiš (Çöp şiş), nedidelių mėsos gabalėlių šašlykas mėsa marinuojama su pomidorais ir česnakais, paprieskoniujama čiobreliais ir alyvuogių aliejumi, kepama kaip šašlykas ant medinių iešmelių.
  • Kuzu šiš (Kuzu şiş) - avienos šašlykas marinuotas piene.
  • Alinaziko kebabas (Alinazik kebabı) - maltos mėsos kebabas apkepintas keptuvėje su jogurtu ir baklažanais.
  • Ali Paşa kebabı, 'Ali Pasha kebab' - Cubed lamb with tomato, onion and parsley wrapped in phillo.[1]
  • Bahčivan kebabas (Bahçıvan kebabı), "sodininko kebabas" - avienos mentė be kaulo maišyta su smulkintais svogūnais ir pomidorų pasta, kuri Turkijoje vienas iš dažniausių patiekalų ingredientų.
  • Bostan kebabas (Bostan kebabı) - avienos ir baklažano troškinys.
  • Bejkoz kebabas (Beykoz kebabı) - pagardintas pomidorais ir svogūnais ėriukas įvyniotas į baklažano juosteles ir patiekiamas su ėriuko smegenimis.
  • kiofte kebabas (Köfte kebab) arba šiš kiofte tai maltos avienos kotletukai su prieskoniais kepti ant iešmo
  • Testi kebabas (Testi kebabı), tai molinėje puodyneje ir korosnyje kepamas kebabas, ingridienta mėsa ir daržovės, tokio kebabo užtenka keliems asmenims pasisotinti
  • Urfos Kebabas Urfa kebabı -maltos mėsos kebabas kepamas ant iešmo tik ne toks aštrus kaip Adanos.
ir tai tik maža dalis kebabų įvairovės, daugiau apie kebabus angliškai rašoma čia
Taigi prie viso to manau jums teks įsidėmėti ir mėsų pavadinimus
Kuzu - aviena
dana (kartkartemis tiesiog vadina Et) - jautiena (mėsa)
tavuk - vištiena

2009 m. balandžio 29 d., trečiadienis

NELANKYTINOS vietos


Taip jau nutinka visame plačiame pasaulyje jog yra tokiu vietų, kurių niekam nerekomenduotumėme ir visus perspėjame. Nusprendžiau ir aš pasidalinti viena tokių vietų, esančių Side uostelyje, didžiulis restoranas su puikiu vaizdu ir išoriškai atrodantis patrauklus. Kas be ko turinti ne vieną kvieslį, kviečiantį užsukti pasisotinti ar atsigaivinti, tačiau mano pareiga jus perspėti jog šio restorano politika labai jau nemaloni. Visų pirma yra dvejopi meniu, vienas skirtas turistams, kitas turkiškas, kainos kas be ko skiriasi, būna ir tokių meniu, kurie būna be kainų, griežtai atsisakykite užsisakinėti iš tokio meniu, nes už kokį žuvytės patiekalą paklosite virš 200 litų, o tai jau nelogiška, ar ne? Prieš užsisakydadimi dar kartą pasitikslinkite kainą, kad nebūtų kokio siurprizo ir pasilikite meniu ant stalo neva dar kažką žiūrėsite, nes kaina vis tiek gali kažkokiu būdu būti nuleista iš kosmoso.
Esant galimybei į bet kokį restoraną eikite su turkiškai kalbančiu arba turku, mažesnė tikimybė būti apšvarintiems.
Posted by Picasa

2009 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Užplūdus jausmams

Atėjus pavasariui, užplūdus jausmams laikas pasimokyti ir meilių žodelių gal netikėtai įsižiebs nauja graži meilė :)
Seni seviyorum [seni sevijorum]- aš tave myliu
Ben de seni seviyorum [ben de seni sevijorum]- aš irgi tave myliu
Benimle evlenir misin? [benimle evlenir misin]- ar tekėsi už manęs?
Rüyalarımın erkeğisin/kadınısın [riujalarimin erkeisin.kadinsin] - tu esi mano svajonių vyras/moteris
Seninle olmak istiyorum [seninel olmak istijorum] - aš noriu būti su tavimi
Seni çok özlüyorum [seni čiok iozliujorum] - labai tavęs ilgiuosi
Seni çok özledim [seni čiok iozledim] - labai tavęs pasiilgau
Benimle dans eder misin? [benimle dans edermisin] - ar norėtum pašokti su manimi?
Seni bir daha ne zaman göreceğim? [seni bir daha ne zaman gioredžeim] - kada pamatysiu tave kitą karta?
Çok güzelsin [čiok giuzelsin] - tu labai graži
Seni öpebilir miyim? [seni iopebilir mijim] - ar galiu tave pabučiuoti?
Gözlerin çok güzel [giozlerin čiok giuzel] - tavo akys labai gražios
Seni aşık oldum [seni ašik oldum] - įsimylėjau tave
Aşkım, sevgilim [aškim, sevgilim] - mylimasis, mylimoji
Bi tanem [bi tanem] - mano vienintelis, mano vienintelė
Meleğim [meleim] - mano angelas
Gülüm [giulium] - mano rožė
Güzelim [giuzelim] - mano gražuolė
Aşk [ašk] - meilė
Sevmek [sevmek] - myleti
Sevişmek [sevišmek] - mylėtis
öpmek [iopmek] - bučiuotis
öpücük [iopiučiuk] - bučinys
Posted by Picasa

2009 m. balandžio 7 d., antradienis

Prieskonių pasaulyje




Turkija viena iš šalių, kurios yra turtingos prieskonių. Tiesą sakant jei pažįstate kitas kalbas Turkijoje visada lengvai įsigysite reikiamų ir mėgstamų prieskonių. Pasistengsiu kiek pažįstu ir kiek vartoju surašyti prieskonius.
Kekik [ke-kik] - vienur jums sakys, kad tai čiobrelis, kitur, kad oregano, bet man tai šiek tiek kitoks čiobrelis
Biberiye [bi-beri-je] - rozmarinas
Zerdecal [zer-de-džal] - ciberžolė
Nane [na ne] - mėta
Muskat [mus- kat] - muskatas
Melisa [me li sa] - melisa
Ihlamur [ich la mur] - liepžiedžiai
Zencefil [zen dže fil] - imbieras
Kırmızı biber [kirmizi biber] - dziovinti raudonieji pipirai (aštrūs)
Kakule [ka kule] - kardamonas
Tarçın [tar čin] - cinamonas
Karanfil [karan fil] - gvaizdikėliai
Kimyon [kim jon] - kyninis kuminas (specifinio skonio, turkai mėgsta pagardinti mėsą)
Karabiber [kara bi ber] - juodieji pipirai
Defne yapraği [def ne jap ra ii] - lauro lapai
Fesleğen [fes le ien] - bazilikas
Pulbiber [pul bi ber] - aštrūs raudonieji pipirai smulkių gabalėlių pavidalu
Köri
[kio ri] - karis

šią temą dar pratęsime vėliau, nes šią akimirką tik tiek prieskoniu pavadinimų atėjo galvon.


2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Kaip sekasi?

Po didelių pertraukų atėjo laikas vėl pasimokyti turkų kalbos bei keleto pagrindinių frazių. Turkai dažniausiai neapsieina su vien tik Labas/merhaba(selam), todėl laikas mokytis paklausti kaip tau sekasi ir panašių dalykų.


Nasılsın? [nasilsin] — Kaip sekasi?
Iyiyim, ya sen? [ijim ja sen] — Gerai, o tau?
Ben de iyiyim [ben de ijim] — man taip pat gerai
Teşekkür ederim [tešekiur ederim] — ačiū
Bir şey değil [bir šej deyl] — nėr už ką
Rica ederim [ridža ederim] — nėr už ką/prašau
Kendine iyi bak! [kendine iji bak] — rūpinkis savimi
Affedersiniz [afedersiniz] — atleiskite
Afiyet olsun [afijet olsun] — skanaus/gero apetito
Biliyorum [bilijorum] — aš žinau
Bilmiyorum [bilmijorum]— aš nežinau
Evet [evet] — taip
Hayır [hajir] — ne
Hazırım [hazirim] — aš pasiruošęs
Gidelim [gidelim]— eikime
Tebrikler! [tebrikler]— sveikinimai!
İyi Şanslar! [iji šanslar] — sėkmės!
Lütfen [liutfen] —prašau
Ne yapıyorsun? [ne japijorsun] — ką veiki?
Iyi hafta sonları [iji hafta sonlari]— gero savaitgalio
Doğum gününüz kutlu olsun [doum giuniuniuz kutlu olsun] — su gimimo diena
Adin ne? [adin ne] — koks tavo vardas?
Benim adım [benim adim] — mano vardas...
Nerelisin? [nerelisin]— iš kur esi?
Posted by Picasa

2009 m. kovo 24 d., antradienis

Lauktuvės iš Kaş



Gana netikėtai mano brangiausiąjam atsirado reikalų mano viename iš mylimiausių Turkijos kampelių KAŠ'e. Kaš išvertus iš turkų kalbos reiškia antakis. Iš esmės pats geografinis Kaš išdėstymas labai panašus į antakį. Tačiau man kaip lygumų pelei lietuvei Kaš yra viena nuostabiausių gražiausių mano matytų vietų.


Buvęs žvejų kaimelis tapo jaukia priebėga ramybės ir gamtos grožio išsiilgusiems žmonėms iš viso svieto, bet ši vieta yra be galo pamėgta turkų ir anglų. Nemažai nuo didmiesčių ir stresų pavargusių verslininkų ar šiaip protingų turtingų turkų čia įsikuria likusiam gyvenimui, todėl miestelyje jaučiama kiek kitokia atmosfera nei bet kokiame kurortiniame miestelyje. O beje ten apatiniame desiniame kampe mums mojuoja Turkijos kulturos ministras, kuris ten lankesi ta pat diena kaip ir mes :)


Visas miestelis išsidėstęs kalno pašlaitėje, nors Kaše ir nėra didžiulių paplūdimių, nėra didžiulių viešbučių kur masiškai būtų vežami turistai, todėl vietiniai žmonės yra malonųs, archtektūra unikali, o neišpasakytas jaukumas taip ir užkeri noru pasilikti su visam. Kaš nuo Antalijos nutolęs per tris valandas kelionės automobiliu, nuo Antalijos kelias vingiuotas, kalnuotas, miškuotas su ožiukais, avinukais, mažais kaimeliukais ir mažais miesteliais pakeliui. Vien pati kelionė man jau labai maloni (tiesa tiems, kurie turi problemų važiuojant automobiliu šios kelionės turėtų nekęsti). Štai ir įdėtoje nuotraukoje akimirkos ir kadrai iš kelionės automobiliu. Tiesa visas grožis prasideda jau palikus Kemero apylinkes. Kažkaip pagaliau pajutau kvepianti gaivų pavasarį.

Na kadangi buvo prašymas kuo daugiau nuotraukų ir kuo mažiau beletristikos, tikiu, kad norisi paganyti akis po mano mėgstamiausią kampelį, tačiau galiu galvą guldyti, kad pasijusti taip kaip Kaš'e Turkijoje labai sunku, tas jaukumas, ramybe ir gamtos grožis mane apžavėjęs nerealiai.

Be to mylintiems gyvunus Kaš tikrai labai patiks, dėl to, kad mieste ypatingai rūpinamasi gatvėje gyvenančiais gyvųnais ir sakyti, kad jie gatviniai tikrai netiesa, tiesiog visas Kaš yra jų kiemas, kiekvienas šunius turėjo po numeriuką ausytėje, visi jie yra paskiepyti, prižiūrimi, nepikti ir sakyčiau be galo draugiški, taip visai kelionei mes įsigijome bičiulių, kurie mūsų nepaliko, kad ir kur bebūtumėm ėję. Ko gero tai ir tebuvo vieninteliai ikiruoliai priekabos visame miestelyje, bet nepiktybiniai.


Posted by Picasa

2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Side - ką pamatyti galima šiandien

Kelionę pradėkime nuo šiuolaikinio objekto Sidėje, tai didžiulė vėliava, kuri vietinaims ir svečiams tapo puikiu orientaciniu objektu.
Pirmasis istorinis objektas, kurį sutiksite yra rekonstruotas nekropolio mauzoliejus, salia galima pamatyti kapu (sarkofagu) dangciu likučių, nekropolis kaip ir įprasta tais laikais buvo įkurtas už miesto sienos ribų. Manoma, kad šis mauzoliejus galėjo būti pastatytas antrame Side klestėjimo etape tarp V - VI a. pr. Kr.
šio objekto kaimynystėje gerai pasižvalgę rasite ir turistų informacinį centrą, kuriame galima pasiimti nemokamos medžiagos apie regioną ir ką galima aplink aplankyti. Ir kas be ko žemėlapių. Žygiuodami toliau, blaškytis nereikia, tiesiog kelionė pagrindiniu keliu, priesite ir miesto sienas ir patį senamiestį bei visas grožybes, kurias verta aplankyti. Štai apačioje matote kaip viskas atrodo, pasirinkite šalia esanti gal ne visai patogų takelį, bet bent jau saugesnį, nes gatvė vietomis labai siaura, o turkams pėstieji yra tik kelyje besiblaškantys kėgliai.
Na štai ir priėjome keletą objektų, vienas jūsų matomų yra Nimfėjas, o kitame kadre užfiksuota kolonų gatvė, vedusi iki Vespiano paminklo ir Amfiteatro.
Nuklydus iš pagrindinio takelio, galima keliauti pramintais ir gal kiek nepatogiais takeliais, tačiau Side tuo ir ypatinga, kad čia turistui nėra apribojimų "neliesti eksponatų rankomis", man asmeniškai labai patinka liesti, todėl aš visuomet su malonumu pačiupinėju, pasikarstau na ir kas be ko pafotografuoju detales. Ne tokiais gražiais ir patogiais takeliais keliaudami jūs rasite ir buvusią ligoninę, miesto agorą, bazilikų, pirčių ir kas be ko tiesiog paprastų namų ir gatvelių likučių.
Taip pat Šalia amfiteatro rasite muziejų, kuris įsikuręs buvusiose pirtyse. Netgi nenuklystant nuo kelios sėkmingai ir patogiai galite grožėtis įvairių statinių paminklais, visko nepasakoju kas kur, kad būtų ir patiems kuo pasidomėti.

Čia ir paliksiu jus su pasakojimu gal pratęsiu ir papildysiu jei sulauksiu kokiu konkrečių pageidavimų ir pastabų. Tikiuosi ši Side dėlionė nors kiek palengvins jums būsimas keliones :). Oi ir kaip gi aš pamiršau mūsų kaimo pasididžiavimą Apolono šventyklą, tikrai nuostabu ten sulaukti saulėlydžių.



Posted by Picasa

Pasivaikščiojimas po turgų


Viešint Turkijoje ir neapsilankyti vietinių ūkininkų turguje tai tas pats kaip atvykti prie jūros ir nei karto jos nepamatyti. Vaisių ir daržovių įvairovė, spalvų gausa ir pats žmonių bendravimas yra nepakeičiama daugelio turkų savaitinis ritualas. Čia jums ūkininkas duos ir paragauti, bobulytės papasakos įdomu ruošimo būdą. Turkijoje pirkimas nėra tik turimų gėrybių iškeitimas į pinigus, tai dar viena vieta pabendrauti, pasikalbėti apie ora, derlių, savaitės aktualijas. Galiu galva guldyti, kad toks turgus jums patiktų. Sekmadieniais Manavgat mieste visuomet būna didžiulis turgus, kuriame aš atrandu vis nauju valgomų objektų. kas be ko jums gali ir neprireikti daugelio pavadinimų, bet pamalonintas jūsų mėginimu kalbėti turkiškai pardavėjas jums gali pritaikyti turkišką kainą. Taigi pradedame.

SEBZE [se-bze] - daržovės
salatalık [sala-talik] - agurkas
maydanoz [mai-do-noz] - petražolės
patates [pa-ta-tes] - bulvės
soğan [So-an] - svogūnai
lahana [la-cha-na] - kopūstas
mantar [man-tar] - grybai
sarmısak [sar-mi-sak] - česnakas
havuç [ha-vuč] - morkos
domates [do-ma-tes] - pomidorai
zeytin [zej-tin]- alyvuogė
patlıcan [pat-li-džan] - baklažanai
Karnabahar [kar-ni-bachar] - žiedinis kopūstas
ıspanak [is-pa-nak] - špinatai
fasulye [fa-su-lje] - pupelės
pırasa [pi-ra-sa] - poras
kuşkonmaz [kuš-kon-maz] - šparagai
misir [mi-sir] - kukurūzai
kabak [ka-bak] - moliūgai, cukinijos

MEYVE - vaisiai
portakal [por-ta-kal] - apelsinai
üzüm [iu-zium] - vynuogės
limon [li-mon] - citrinos
karpuz [kar-puz] - arbūzas
kavun [ka-vun] - melionas
armut [ar-mut] - kriaušės
muz [muz] - bananai
elma [el-ma] - obuoliai
erik [erik] - slyvos
mandalina [man-da-lina] - mandarinai
ayva [aijva] - svarainiai
şeftalı [šef-ta-li] - persikai
kaysi [kaj-si] - abrikosai
hurma [churma] - persimonai (kitokios rusies hurma -datulės)
çılek [čilek]- braškės
vişne [vyšne]- vyšnios
kiraz [kyraz]- trešnės

O cia zaidimas, kuris jums pades praktikuotis zodzius http://www.digitaldialects.com/Turkish/Fruit.htm
Posted by Picasa

2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Apsiperkant



Atvykę, daugelis skuba įsigyti kokį niekutį prisiminimui, kokią suklastotą drapanėlę ar ausko, odos dirbinių. Viena pagrindinių taisyklių, kurių privalote laikytis Turkijoje yra DERĖTIS IR DAR KARTĄ DERĖTIS, tai ne tik dėl to, kad turizmo zonoje kainos yra stipriai kilstelėtos, bet ir dėl to, kad čia tokia jau kultūra. Derėjimasis yra kaip pramoga, tiesa nesiderama tik prekybos centruose, autobusuose gal dar kur pamiršau paminėti, bet daug kur galima derėtis ir netgi būtina.
O apsiperkant jums gali priereikti šių išsireiškimų ir frazių:
Ne kadar? [ne ka-dar] kiek, iki kiek, taip galima klausti kainos
Fiyat ne ? [fi-jat ne] kokia kaina?
Kaç para ? [kač pa-ra] kiek pinigų?
Para [ pa-ra] pinigai
Pahalı [pa-cha-li] (l siuo atveju tariama kieta) brangu
Bu çök pahalı [bu čiok pa-cha-li] tai per brangu
indirim [in-di-rim] - nuolaida
ucuz [u-žius] - pigu
Daha ucuz var mı? [Da-cha u-džius var mi] Ar neturite ko nors pigesnio?
param yok [pa-ram jok] - pinigų neturiu
Bunu alıyorum [bu-nu ali-jo-rUm] šitą perku
Bunu alMIyorum [bu-nu al-MI-jorum] šito neperku
Garantisi var mi [garantisi var mi] ar duodate garantija

Tikiu, kad šios frazės atrakins vartus į turkų geranoriškumą ir jums pavyks daug greičiau rasti bendra kalbą.

Posted by Picasa

2009 m. kovo 17 d., antradienis

Side - Viduržemio jūros uostas


Tarp mokymosi būtinos pertraukėlės, per jas stengsiuosi papasakoti ką nors įdomaus apie kraštą, kuriame gyvenu. Šiandieną tai Side kurorto istorija (į pasakojimą neįeina faktai apie pradėtą turizmą ir viešbučius).
Side – tai nedidelis miestelis nuo Antalijos oro uosto nutolęs per 65 kilometrus. Šiandieną tai tik dar vienas kurortinis miestelis su patogiais viešbučiais, smėlėtais paplūdimiais ir didingą istoriją liudijančiomis antikinemis liekanomis. Sidė įsikūrusi pusiaukelėje tarp Antalijos ir Alanijos, o Tauro kalnai boluoja tolumoje, karštą vasaros dieną kalnus netgi sunku įžiūrėti. Viešint Sidėje būtina aplankyti jos senamiestį, kuriame rasite Antikinio miesto griuvėsius, kuriuose vis dar leidžiama laisvai vaikščioti, apžiūrinėti ir kas be ko mėgautis prisilietimais prie istorija alsuojanciu miesto sienų ar puikiai išsilaikiusių kolonų.
Prieš apsilankant patariu pasidomėti miesto istorija, juk daug įdomiau žinoti ką matai ir kokie tia vartai ar koks tai pastatas, aš asmeniškai savo vaizduotėje visuomet mėginu atkurti tą miestą, kuriame čia vaikščiojo žmonės, kaip jie rengėsi, kokius spektaklius matė, kokius laivus statė ir kaip šlovindavo dievus, kurių šventyklų likučius galima apžiūrėti ir šiandien.
Mane vis dar stebina minimalių techninių galimybių metu skurti architektūriniai stebuklai.
Kadangi Lietuvoje minime Lietuvos vardo tūkstantmetį tai norisi pradėti ir nuo Side vardo kilmės. Side [tarti reiketu kaip Sy-de] vardas kilęs iš tuo metu gyvenusių vietines Anatolijos kalbos išvertus reiškia "Granatą" (ne tą sprogstamąją, o vaisių). Granatas manoma buvo derlingumo ir klestėjimo simbolis. http://en.wikipedia.org/wiki/Sidetic_language
Pirmasis šio vardo paminėjimas geografo Starbono, pažymint faktą, kad į šį kraštą VII a. pr. Kr. atsikraustė graikų kolonistai iš Ajolijos (dabartinio Izmiro regiono), tačiau vardas nėra graikiškas, todėl galima manyti, kad miestelis čia egzistavo ir iki kolonistu invazijos, tai rodo pats Side vardas.
Side miestas ir uostas klestėjo iki II a. pr. Kr. Vėliau Sidė tapo piratų vergų prekybos centru, šią tradiciją perėmė ir romėnai. Kasinėjimai Sidėje parodė, kad kaip ir kiti Pamfilijos miestai Sidė priklausė Lidijai, o kiek vėliau buvo po persų jungu (nuo 547 m. Pr. Kr.), tačiau tai, kad Sidė kaldinosi savo monetas įrodo, kad tai buvo laisvas kraštas.
334 m. pr. Kr. Aleksandras didysis per pirmuosius užkariavimo metus užkariavo ir žemes, kuriose buvo Side. Taip šiam kraštui buvo įnešta helenistinė kultūra, gyvenimas po Helenizmo sparneliu truko net tris desimtmecius. Po Aleksandro Didžiojo mirties Side keliavo iš vieno valdytojo rankų į kito rankas (ypač pažymėtinas Ptolemėjų dinastijos laikotarpis) bei Sirjos Seleucidu dinastija (kuriai Side atiteko po Apameja sutarties pasirašymo.
Likijos gyventojai, persai, Aleksandras Didysis - tai tik nedidelis sąrašas šio miesto užkariautojų. Likus kelioms dešimtims metų iki Kristaus gimimo, miestas iš dalies pateko karaliaus Atalo valdžion, kuris valdė tuometinę Pergamą, tačiau Sidė nebuvo absoliučiai pavaldi šiai karalystei, todėl kaip atsvarą klestinčiam Side miestui, karalius Atlas II įkurė miestą-uostą Atalęją, kuri dabar vadinama Antalija.
78 m. pr. Kr. po nuolatinių neramumų Side krašte , priklausymo piratams, persams ir t.t. su Romos imperija Side atgavo ramybę ir vėl suklestėjo. 25 m. pr. Kr. Imperatorius Augustas reformafo Romos imperijos administravimo sistemą, taip Side ir Pamfilijos regionas pateko į Galatijos provinciją. Vienas didžiausių senovės pasaulio prekybos centrų garsėjo gražiomis vergėmis, dėl kurių čia atplaukdavo pirkliai iš viso pasaulio. Iki trečiojo mūsų eros amžiaus Sidė išgyveno pakilimą, o klestėti šiam miestui padėjo būtent prekyba vergais.
Romos imperijos laikotarpiu klestintys pirkliai remdavo finansiškai įvairius viešuosius darbus, gladiatorių kovas, statomus paminklus bei įvairius konkursus, šiuos faktus ir liudija išlikę Side antikinio miesto griuvėsiai. Nuo 4 mūsų eros amžiaus Side prasidėjo nuosmukis. Nuosmukį lėmė, kad netgi tvirto gynybinės sienos nebegalėjo apsaugoti nuo Tauro kalnų aukštumų gyventojų atakų.
Kasinėjimai parodė, kad 7 mūsų eros amžiuje Side buvo sudeginta arabų užpuolikų, bet šis miestas dar kartą išgyveno prisikėlima, valdant seldžiukams XX a.

Remtasi šiais šaltiniais:
http://en.wikipedia.org/wiki/Side
http://www.side-manavgat.com/en/side.html
http://www.sideinvest.com/default.asp?sayfa=71#Side
Posted by Picasa

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

Pačios būtiniausios frazės || TAIP, NE ir AČIŪ


Šį kartą sugrįžtu jau su lietuviškais rašmenimis, nes taip patogiau ir rašyti ir skaityti ir kas be ko suprasti. Išmokus pasisveikinti, nusikeikti ir skaityti turkiškai turėtumėte žinoti pagrindines, pačias paprasčiausias frazes, kurios pravers, bet kurioje situacijoje.

Evet [e-vet] - taip
Tabii [ta-bi] - žinoma
Mutlaka [mu-tla-ka] - būtinai
Gerçekten [ger-ček-ten] - tiesa, iš tikrųjų
Belki [bel-ki]/galiba [ga-li-ba] - galbūt
Hayır [ha-jir] - ne
teşekkür ederım [te-še-kiur e-de-rim]/teşekkürler [te-še-kiur-ler]/sağol [sa-ol] - ačiū

2009 m. kovo 8 d., sekmadienis

Keletas NEmandagumo fraziu


Atvykus i svecia sali tenka susidurti ne tik su maloniomis situacijos ir ne vien su maloniais zmonemis, todel kartais prireikia ir siokiu tokiu rimtesniu fraziu, o be to dazniausiai ir greiciausiai ismokstame keiksmazodzius, kazkodel juos visada lengvai isimename ir juos visada idomu mokytis. Nepazadu, kad parasysiu visus egzistuojancius issireiskimus, taciau tiek kiek zinau jums tikrai gali uztekti. Taigi si karta NEmandagumo frazes, kurias patarciau vartoti tik kritiniais atvejais.

daznai nepasitenkinimo atveju vartojama

Of ya [of ja] - et (nepasitenkinimui, nekantrumui isreiksti.
Oha [O- ha] - nustebimui neigiama prasme isreiksti ne visai tolygus musiskajam Oho (taip galite reaguoti i kaina)
Yuh [Jūh] - nustebimui neigiama prasme (taip sureagave i kaina nebusite maloniai islydeti)
Çüş [Čiūš] - paprastai vartojama kaip pavarymas asilui, panasiai ir su zmonemis
Hadi lan [ha-di lan]- eik jau (kai netikima ar nustembama)
Hadi Be [ha-di be] - eik jau (nustebus)

Na pereisimie prie siek tiek rimtesniu is karto perspeju jautresniu nervu asmenis, toliau nebeskaityti.

Bok [bok] - sudas
Eşek [E-šek] - asilas
Salak [sa-lak] - kvailys
Göt [giot] - uzpakalis, tiesa labiau tinkamas atitikmuo nemandagusis zodis si*na
itne [yt-ne]/pezevenk [pe-ze-vek], piç [ pyč] - sunsnukis, nes pats zodelis it isvertus pazodziui reiskia suva, o pyč skamba kaip angliskai sakytumete persikas :) tai atsargiai su tais persikais :D
Lanet olsun! [la-net ol-sun] po velniu
orospu [oro-spu] - kale
orospu çocuğu [oro-spu čio-džiu-u] - kales vaikas (sita tikrai tikrai atsargiai, rytuose uz sita fraze ne tik, kad i veido sriti duoda, bet ir pabaigti gyvenima gali padeti.
popo [po-po] - uzpakaliukas
yavuşak [ja-vu-šak] - uteliukas, paniekinimas
Git ya [git - ja] - atsikabink
siktir git [sik-tir git] - stipresnis atskibanink, kuris skamba atsipi***.

Manau, kad per akis nemandagumo pamokeliu, o norint profesionaliai isplesti savo Turku kalbos slengo zodyna rekomenduoju si puslapi.

2009 m. kovo 7 d., šeštadienis

Pasisveikinimas ir atsisveikinimas Turkijoje



Be mandagumo fraziu reiketu pazymeti jog pasisveikindami turkai buciuoja vienas kitam skruosta, budingas artimas fizinis kontaktas, rankos paspaudimas, patapsnojimas ir panasiai.

turkiski zodziai skaitomi paraidziui, todel kalbos mokytis nera labai sudetinga. Svarbiausia isiminti keleta esminiu skirtumu del raidziu C,j,y ir dvieju ı ir i tarimo.


Laba diena - merhaba [me-ra-ba]
Labas (draugui) - selam [se - lam] (l beveik visada minksta kaip zodyje lietus)
Sveiki - Selam Aleikum [selam alei-kium] (dazniausiai naudojami tarp religingu asmenu)
sveiki - aleikum selam [aleikium selam] atsakymas i pries tai esanti pasveikinima
Labas rytas - Günaydın [giu-nai-din]
Laba diena/geros dienos - İyi günler [iji giun-ler]
Labas vakaras - İyi akşamlar [iji akšam-lar]
Labanaktis - İyi geceler [iji ge-dže-ler]
Sveiki atvyke - Hoş geldiniz [hoš gel-di-niz] (sako jusu sulaukes asmuo)
Sveiki sulauke - Hoş bulduk [hoš bul-duk] (kaip atsakymas i fraze hos geldiniz)
Sudie - Allaha ısmarladık [alah is mar-la-dik] sako iseinantysis
sudie - Güle güle [giule giule] sako pasiliekantysis
viso gero/likite sveiki - Hoşçakal [hoš - čakal]
iki pasimatymo - Görüşürüz [gio-riu-šiu-riuz]

Dar galite isgirsti pardaveju toki nuolat kartojama zodeli
Prasom uzeiti/pirkti ir pan reiksme - Buyrun [bui-run] cia man suveikia mano anglu kalbos asociacijos BUY ir Run :D dazniausiai tai ir yra kvietimas pirkti
Posted by Picasa

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Turkiski rasmenys - alfabetas

Nuo 1928 metu Turkijoje naudojamas alfabetas, remiasi lotyniskuoju. Alfabeta sudaro 29 raides, zymincios garsus: 8 balses ir 21 priebalses.

A - a kaip "Apelsinas"
B - be kaip "Balionas"
C - ce kaip "igitas"
Ç - çe kaip "čipolinas"
D - de kaip "datule"
E - e kaip "elektra"
F - fe kaip "fe"
G - ge kaip "guli"
Ğ - ğe*
H - he kaip "himnas"
I - ı kaip rusiskoji i zodyje "riba" (zuvis)
İ - i kaip "yla"
J - je kaip "žole"
K - ke kaip "kate"
L - le kaip "lele"
M - me kaip "mama"
N - ne kaip "niekada"
O - o kaip "orkestras"
Ö - ö kaip "griovys"
P - pe kaip "petras"
R - re kaip "raktas"
S - se kaip "saule"
Ş - şe kaip "šuo"
T - te kaip "turkija"
U - u kaip "ugnis"
Ü - ü kaip "kiauliukas"
V - ve kaip "vynas"
Y - ye kaip "Jonas"
Z - ze kaip "zebras"

*Pastaba Ğ raide nepradedamas joks zodis, ji tarsi nurytas garsas arba labai svelni ch atmaina.

Turku kalba

Turku kalba priklauso tiurku kalbu seimai. Tiurkų kalbos – Eurazijoje plačiai paplitusių, artimai susijusių kalbų šeima. Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba apie 180 mln. žmonių (iki 200 mln., jei įskaičiuoti ir tuos, kuriems tai antroji kalba). Ši kalbų šeima priskiriama Altajaus kalboms.
Turkų kalba, o tiksliau – Turkijos turkų kalba, yra tik viena iš maždaug 40 tiurkų kalbų. Turkijoje rašytinei turkų kalbai vartojami lotyniški rašmenys.