Prie kavos...

Prie karstelėjusios turkiškos kavos būtinai reikia kažko saldaus ar ne? Kai kalba palinksta turkiškų saldumynų tema link pirmas paveikslas iškylantis mano mintyse yra lokum, kurie angliškai vadinami turkish delight arba tiesiog turkiškais gardėsiais, tačiau mano nuomone nėra gražiau skambančio pavadinimo kaip Lokum. Tai kas gi yra tas lokum iš ko jis daromas ir kaip jis daromas. Beje suventrinėse dėžutėse parduodamas yra vienas iš prasčiausių lokum. Lokum - minkštas lyg želinis saldumynas, turintis įvairių aromatų, gali būti įmaišyta įvairių riešutų, bet svarbiausa sąlyga lokum turi būti šviežias, minkštas ir tirpstantis burnoje (tikrai ne kramtomos gumos konsistensijos). Tai saldumynas gaminamas tam tikru santykiu maišant vandenį (vaisių sultis, jų koncentratus, pieną, grietinėlę), krakmolą ir cukrų, į kuriuos pridedama riešutų (pistacijų, lazdyno, migdolų, graikiškų), atvėsęs lokum (jie išliejami specialiuose padėkluose/formose) pjaustomi gabalėliais apvoliojami cukraus pudra ar kokoso drožlėmis. Lokumas taip pat gali būti gaminamas iš rožių, beje rožių uogienė taip pat populiarus produktas čia. Prie saldaininių saldumynų galima priskirti ir tokius saldainius primenančius vatos gabaliukus, lyg siūlų kamuokiukai, lyg sniego gniūžtelės, tiesiog cukraus vatos principu gamintas saldumynas vadinamas Pişmaniye



Kitas saldumynas, kuris arba pamilstamas arba jo nekenčiama dėl per didelio saldumo yra baklava. Tai jau kepinys, kuris gaminamas iš plonai iškočiotos tešlos lakštų (plonumo sulig popieriumi), sluoksnis klojamas ant sluoksnio, kartkartįmis pagardinant riešutais. Tuomet iškeptas šis gardumynas gausiai sulaistomas medaus sirupu (mano giliu įsitikinimu baklava su pistacijos riešutais verta nuodėmės). Prie kepinių kategorijos priklauso ir dar vienas saldus ir gana riebus saldus patiekalas, kuris patiekiamas šiltas - Künefe. Iš specialios tešlos primenančios makaronus išklojamas sluoksnis, tuomet seka sluoksnis balto nesūraus varškės sūrio (kuris Turkijoje yra deficitas), klojamas viršutinis sluoksnis makaroniškos išvaizdos tešlos, tuomet šis saldumynes apkepamas peciuje (sūrio įdaras tampa vientisas ir tarsi lydytas), o visą šį gardėsį apipila verdančiu medaus/cukraus sirupu.

Įvairūs pudingai taip pat būdingi turkiškai virtuvei. Jų Turkijoje visa įvairovė nuo klasikinio pieno ir ryžių pudingo, kuris gaminamas iš ryžių ir pieno, o išvirus pašaunamas krosnin. Tai ne itin saldus ir malonaus skonio natūralus saldumynas, kurį galima rasti bet kurioje kavinaitėje ir restorane. Turkiškai šis pudingas vadinamas Sütlaç. Prie tokių pieninių desertų priskiriamas ir migdolų kremas, kuris patiekiamas vėsus, šio gardėsio pavadinimas Keşkül. Vienas įdomesnių kreminės pudinginės konsistencijos saldumynas gaminamas iš vištienos krūtinėlės (mėsos jokio pėdsako nelieka ir nežinantys niekada neatspėtų jog saldaus patiekalo sudėtyje būtų mėsos). Šį vištienos gardumyną vadiname Tavuk Göğsü. Tokių pudinginių desertų Turkijoje yra visa įvairovė, kad net neatsimenų jų visų iš karto, todėl linkiu nebijoti, o tiesiog ragauti ir mėgautis.

Kas be ko chalva (helva) vienas iš tų produktų, kurį verta parvežti kaip lauktuves. Chelva būna įvairių rūšių: pistacijų (antep fistiğı), sezamo sėklų(tahin), žemės riešutų (yerfıstığı), graikiškų riešutų(ceviz).

Ir savo meilę bei susižavėjimą atiduodu kaštonams, kurie gardūs tiesiog saldinti, o dieviškai skanūs šokolade. Norėdami paragauti šių gardėsių, turėtumėte prašyti (tačiau šis gardėsis yra sezoninis, todėl didelė tikimybė jo pasmaguriauti rudenį ar žiemą) Kestane şekeri.