2009 m. kovo 17 d., antradienis

Side - Viduržemio jūros uostas


Tarp mokymosi būtinos pertraukėlės, per jas stengsiuosi papasakoti ką nors įdomaus apie kraštą, kuriame gyvenu. Šiandieną tai Side kurorto istorija (į pasakojimą neįeina faktai apie pradėtą turizmą ir viešbučius).
Side – tai nedidelis miestelis nuo Antalijos oro uosto nutolęs per 65 kilometrus. Šiandieną tai tik dar vienas kurortinis miestelis su patogiais viešbučiais, smėlėtais paplūdimiais ir didingą istoriją liudijančiomis antikinemis liekanomis. Sidė įsikūrusi pusiaukelėje tarp Antalijos ir Alanijos, o Tauro kalnai boluoja tolumoje, karštą vasaros dieną kalnus netgi sunku įžiūrėti. Viešint Sidėje būtina aplankyti jos senamiestį, kuriame rasite Antikinio miesto griuvėsius, kuriuose vis dar leidžiama laisvai vaikščioti, apžiūrinėti ir kas be ko mėgautis prisilietimais prie istorija alsuojanciu miesto sienų ar puikiai išsilaikiusių kolonų.
Prieš apsilankant patariu pasidomėti miesto istorija, juk daug įdomiau žinoti ką matai ir kokie tia vartai ar koks tai pastatas, aš asmeniškai savo vaizduotėje visuomet mėginu atkurti tą miestą, kuriame čia vaikščiojo žmonės, kaip jie rengėsi, kokius spektaklius matė, kokius laivus statė ir kaip šlovindavo dievus, kurių šventyklų likučius galima apžiūrėti ir šiandien.
Mane vis dar stebina minimalių techninių galimybių metu skurti architektūriniai stebuklai.
Kadangi Lietuvoje minime Lietuvos vardo tūkstantmetį tai norisi pradėti ir nuo Side vardo kilmės. Side [tarti reiketu kaip Sy-de] vardas kilęs iš tuo metu gyvenusių vietines Anatolijos kalbos išvertus reiškia "Granatą" (ne tą sprogstamąją, o vaisių). Granatas manoma buvo derlingumo ir klestėjimo simbolis. http://en.wikipedia.org/wiki/Sidetic_language
Pirmasis šio vardo paminėjimas geografo Starbono, pažymint faktą, kad į šį kraštą VII a. pr. Kr. atsikraustė graikų kolonistai iš Ajolijos (dabartinio Izmiro regiono), tačiau vardas nėra graikiškas, todėl galima manyti, kad miestelis čia egzistavo ir iki kolonistu invazijos, tai rodo pats Side vardas.
Side miestas ir uostas klestėjo iki II a. pr. Kr. Vėliau Sidė tapo piratų vergų prekybos centru, šią tradiciją perėmė ir romėnai. Kasinėjimai Sidėje parodė, kad kaip ir kiti Pamfilijos miestai Sidė priklausė Lidijai, o kiek vėliau buvo po persų jungu (nuo 547 m. Pr. Kr.), tačiau tai, kad Sidė kaldinosi savo monetas įrodo, kad tai buvo laisvas kraštas.
334 m. pr. Kr. Aleksandras didysis per pirmuosius užkariavimo metus užkariavo ir žemes, kuriose buvo Side. Taip šiam kraštui buvo įnešta helenistinė kultūra, gyvenimas po Helenizmo sparneliu truko net tris desimtmecius. Po Aleksandro Didžiojo mirties Side keliavo iš vieno valdytojo rankų į kito rankas (ypač pažymėtinas Ptolemėjų dinastijos laikotarpis) bei Sirjos Seleucidu dinastija (kuriai Side atiteko po Apameja sutarties pasirašymo.
Likijos gyventojai, persai, Aleksandras Didysis - tai tik nedidelis sąrašas šio miesto užkariautojų. Likus kelioms dešimtims metų iki Kristaus gimimo, miestas iš dalies pateko karaliaus Atalo valdžion, kuris valdė tuometinę Pergamą, tačiau Sidė nebuvo absoliučiai pavaldi šiai karalystei, todėl kaip atsvarą klestinčiam Side miestui, karalius Atlas II įkurė miestą-uostą Atalęją, kuri dabar vadinama Antalija.
78 m. pr. Kr. po nuolatinių neramumų Side krašte , priklausymo piratams, persams ir t.t. su Romos imperija Side atgavo ramybę ir vėl suklestėjo. 25 m. pr. Kr. Imperatorius Augustas reformafo Romos imperijos administravimo sistemą, taip Side ir Pamfilijos regionas pateko į Galatijos provinciją. Vienas didžiausių senovės pasaulio prekybos centrų garsėjo gražiomis vergėmis, dėl kurių čia atplaukdavo pirkliai iš viso pasaulio. Iki trečiojo mūsų eros amžiaus Sidė išgyveno pakilimą, o klestėti šiam miestui padėjo būtent prekyba vergais.
Romos imperijos laikotarpiu klestintys pirkliai remdavo finansiškai įvairius viešuosius darbus, gladiatorių kovas, statomus paminklus bei įvairius konkursus, šiuos faktus ir liudija išlikę Side antikinio miesto griuvėsiai. Nuo 4 mūsų eros amžiaus Side prasidėjo nuosmukis. Nuosmukį lėmė, kad netgi tvirto gynybinės sienos nebegalėjo apsaugoti nuo Tauro kalnų aukštumų gyventojų atakų.
Kasinėjimai parodė, kad 7 mūsų eros amžiuje Side buvo sudeginta arabų užpuolikų, bet šis miestas dar kartą išgyveno prisikėlima, valdant seldžiukams XX a.

Remtasi šiais šaltiniais:
http://en.wikipedia.org/wiki/Side
http://www.side-manavgat.com/en/side.html
http://www.sideinvest.com/default.asp?sayfa=71#Side
Posted by Picasa

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą